Jauki vietele.

Nusijuokia.
- Netikiu.
Palinksta i prieka issijautusi i pokalbi.

- Patikėk.
Taip pat palinksta į priekį.

- Nea. Irodyk.
Nusijuokia.

- Gerai. Aš moku nustatyti ar žmogus yra storas, ar ne. Tau tereikia atsistoti.
Pats atsistoja ir paragina tą patį padaryti ir Ch.

Nusijuokia ir atsistoja.

Prieina apie Ch ir apkabina rankomis per juosmenį. Matuoja.

- Stora, ane?
Paziuri i ji ir nusijuokia.

Dar vis čiupinėja ir negali patikėti, kokia ji kūda. Tada susigauna, kad jau per daug čia grabalionių ir staigiai atsitraukia.
- Olialia..

Nusijuokia.
- Tai ko baigei? Neapemi daugiau?
Priejo prie jo ir apkabino.

Nusijuokia. Norėtų ją stipriai stipriai apkabinti, bet bijo sutraiškyti.

- O tu manes neapkabinsi?
Paziuri i ji.

- Bijau tokią gležną sutraiškyti..
Švelniai ir atsargiai apglėbia per liemenį. Pasižiūri į Ch.

- Glezna?
Nusijuokia.

- Taip. Juk tu tokia plona.
Rankomis parodo kokia.

Juokiasi.
- Tu tikras juokdarys.
Juokiasi.

- Pats savimi stebiuosi.
Nusijuokia.

Nusisypso jam.

Stovi ir negali atsigrožėti jos žavesiu bei grožiu.

- Neziurek taip i mane, tu gasdini mane.
Paziuri i jo keista zvilgsni.

Bando atplėšti nuo jos akis, bet tai beveik neįmanoma.
- Atburk mane, gal tuomet ir sugebėsiu atitraukti nuo tavęs akis.
Žaviai nusišypso.

Saldziai Saldziai ji pabuciuoja.
- Jau gali atitraukti akutes?

- Dabar jau amžiams nesugebėsiu.
Meiliai pažiūri.

- Tikiu.
Nusijuokia.
- Gal einam i papludimi.?

-Eime.
Paima ją už rankos ir jie kartu nueina.